3 Nacionalinių pajamų apskaičiavimo metodai

Nacionalinės pajamos yra vidutinė pajamų suma, kurią gauna visi šalies šeimos namų ūkiai (RTK). Pajamos apskaičiuojamos per laikotarpį arba vienerius metus. Skaičiuojamas ne tik dirbantys piliečiai, bet ir bedarbių skaičius.

Nacionalinės pajamos taip pat yra rodiklis, matuojantis šalies gerovės išsivystymo lygį. Į šalies ekonomikos kryptį, tikslus ir struktūrą galima žiūrėti iš jos nacionalinių pajamų.

Šio skaičiavimas yra vienas iš būdų įvertinti šalies ekonomiką. Turėdama nacionalines pajamas, vyriausybė gali įvertinti savo žmogiškųjų išteklių efektyvumą ir įvertinti šalies produktyvumą.

(Taip pat skaitykite: Nacionalinės pajamos, pasak ekspertų)

Yra trys būdai, kaip nustatyti nacionalinių pajamų vertę, ty gamybos metodas, išlaidų metodas ir pajamų metodas.

Gamybos metodo metodas

Gamyba yra veikla, kurianti pridėtinę vertę ( pridėtinę vertę ). Apskaičiuojant nacionalines pajamas taikant gamybos metodą, reikia tik apskaičiuoti pridėtinę vertę kiekviename gamybos sektoriuje. Pridėtinė vertė per vieną laikotarpį pridedama iš visų sektorių. Pridėtinė vertė čia reiškia skirtumą tarp produkcijos vertės (produkcijos vertės) ir tarpinės sąnaudų vertės (sąnaudų vertės), būtent gamybos procese dalyvaujančių medžiagų, įskaitant žaliavas ir pagalbines medžiagas.

Tarptautinė standartinė pramonės klasifikacija (ISIC) pasaulio ekonomiką skirsto į tris sektorius: pirminį (žemės ūkis, gyvulininkystė, miškininkystė, žuvininkystė, kasyba ir karjerų eksploatavimas), antrinį (apdirbamoji pramonė, elektra, vanduo ir dujos) ir tretinį sektorių ( prekybos, viešbučių, restoranų, krovinių, telekomunikacijų ir kt.).

Pajamų formulė, naudojant gamybos metodą, yra tokia.

Y = (P1 x Q1) + (P2 x Q2) +…. (Pn x Qn)

Y = nacionalinės pajamos

P1 = prekių kaina

Q1 = prekių rūšis

Pn = n-osios prekės kaina

Qn = n-tasis prekės tipas

Pajamų metodo metodas

Pajamų metodas sujungia pajamas iš įvairių gamybos veiksnių, kurie prisideda prie gamybos proceso. Visos gamybos veiksnių savininkų pajamos, gautos per vieną laikotarpį, sumuojamos ir tampa nacionalinėmis pajamomis.

Gamybos veiksnius sudaro darbas, kapitalas, žemė ir kompetencija / verslumas. Kiekvienas gamybos veiksnys generuos skirtingas pajamas. Pavyzdžiai: darbuotojai, gaunantys atlyginimą, kapitalo savininkai uždirba palūkanas, žemės savininkai gauna nuomą, o verslininkai - pelną.

Pajamų metodo apskaičiavimo formulė yra tokia.

Y = r + w + i + p

Y = nacionalinės pajamos

r = pajamos iš darbo užmokesčio ir kt.

w = grynosios pajamos iš nuomos

i = pajamos iš palūkanų

p = pajamos iš įmonės / individualaus verslo pelno

Išlaidų metodo metodas

Galutinis skaičiavimo metodas yra išlaidų metodas. Šis metodas vykdomas sudedant visas išlaidas įvairiuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant namų ūkius, vyriausybę, įmones, užsienio bendruomenei per tam tikrą laikotarpį.

(Taip pat skaitykite: Nacionalinės pajamos, BVP apskaičiavimo formulės, PNB ir kt.)

Kiekvieno ekonominio veikėjo išlaidų rūšys skiriasi, pavyzdžiui, vartojimo išlaidos, investicijų išlaidos, vyriausybės išlaidos ir eksporto bei importo išlaidos. Iš ten gaunama tokia išlaidų požiūrio formulė.

Y = C + I + G + (XM)

Y = nacionalinės pajamos

C = namų ūkio vartojimas

I = investicija

G = vyriausybės išlaidos

X = eksportas

M = importas